Kopenhagos oro uostas (daniškai: Københavns Lufthavn, Kastrup) yra pagrindinis tarptautinis oro uostas aptarnaujantis Kopenhagos kraštą. Tai yra didžiausias oro uostas Šiaurės šalių regione (Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Suomija) 2014-aisiais metais aptarnavęs 25,6 mln. keleivių. Įkurtas 1925 metais ir yra vienas seniausių tarptautinių oro uostų Europoje. Įsikūręs Amagerio saloje netoli Kastrup miestelio. Iš Lietuvos Kopenhagos oro uosta galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
Oro uostas yra 8 kilometrai į pietus nuo Kopenhagos miesto centro ir 24 kilometrai į vakarus nuo Malmo miesto centro (keliaujant Oresundo tiltu). Tai yra vienas iš trijų "SAS Scandinavian Airlines" skrydžių centrų, taip pat yra pagrindinė "Thomas Cook Airlines Scandinavia" ir "Norwegian Air Shuttle" operacijų būstinė. Kopenhagos oro uostas turi 60 oro linijų ir aptarnauja daugiau nei 62 tūkst. keleivių per dieną, kas valanda yra pakraunami/iškraunami vidutiniškai 83 orlaiviai. Priešingai nei kiti Skandinavijos oro uostai, šio oro uosto didžioji dalis skrydžių yra tarptautiniai. O vidiniams skrydžiams tenka tik 6 proc skrydžių. Oro uosto savininkas yra bendrovė "Københavns Lufthavne", kuri taip pat valdo ir Roskildos oro uostą. Kopenhagos oro uoste dirba daugiau kaip 1700 žmonių (neįskaičiuojant parduotuvių, restoranų ir pan.).
Oro uostas pradžioje buvo vadinamas Kastrup oro uostu, nes jis yra mažame Kastrup miestelyje. Tačiau jo pavadinimas buvo pakeistas į 'Copenhagen Airport, Kastrup", atskirti jį nuo Roskilde oro uosto, kurio formalus pavadinimas yra "Copenhagen Airport, Roskilde".
Istorija
Oro uostas buvo įkurtas 1925 metų balandžio 20 dieną ir tuo metu buvo vienas iš pirmųjų civilinių oro uostų pasaulyje, tuo metu jis turėjo įspūdingo dydžio terminalą, kuris buvo pastatytas iš medžio, pora angarų, valdymo bokštą, hidroplanų nusileidimo aikštelę ir kelias pievas apaugusias žole, kurios galėjo būti naudojamos, kaip pakilimo takai. Kadangi žolė turėjo būti kuo trumpesnė, tai tose pievose sistemingai buvo ganomos avys, kurios buvo nuganomos prieš pakilimo ar nusileidimo veiksmus. Nuo 1932-ųju iki 1939-ųjų pakilimų ir nusileidimų skaičius išaugo nuo 6 tūkst. iki 50 tūkst. o keleivių skaičius išaugo iki 72,000. Tuo laikotarpiu naujas terminalas buvo pastatytas, ir tuo metu jis buvo laikytas vienu geriausių Šiaurės kraštų funkcionalumo pavyzdžiu. Šis terminalas buvo suprojektuotas Vilhelm Lauritzen, kuris buvo laikomas vienų iš architektų-pradininkų, ne tik dėl architektūros ar konstrukcijos, bet ir dėl dėmesio paslaugų teikimui ir keleivių komfortui.
Antrojo pasaulinio karo metais oro uostas buvo uždarytas civilių reikmėms išskyrus periodinius skrydžius į Švediją, Vokietiją ir Austriją. 1941 vasarą pirmasis kieto paviršiaus pakilimo takas buvo atidarytas. Šis takas buvo 1,4 km ilgio ir 65 metrų pločio. Kai antrasis pasaulinis karas baigėsi, "Copenhagen" oro uostas buvo moderniausias tarptautinis oro uostas Europoje, nes jis per pasaulinį karą taip ir nebuvo bomarduotas ar kitaip niokotas.
1947 rugpjūčio 1 buvo įkurta Scandinavian Airlines, tai buvo svarbus įvykis "Copenhagen" oro uostui, nes jis tapo pagrindiniu centru šiam skrydžių operatoriui. Tuomet eismas per šį oro uostą padidėjo labai ryškiai. 1948 metais Copenhagen oro uostas buvo trečias didžiausias oro uostas Europoje, kuris atlikdavo apie 150 skrydžių iš jo per dieną ir perskraidindavo beveik 300 tūkst. keleivių per metus. Oro uostas augo ir toliau, terminalas buvo plėstas dar kelis kartus ir nuolat buvo statomi nauji angarai.
1954-aisiais "Scandinavian Airlines" pradėjo pirmąjį pasaulyje transpoliarinį maršrutą skrendantį tiesiai į Los Angeles miestą. Šis maršrutas padarė perversmą viešuose skrydžiuose, ir kelis metus Kopenhaga tapo populiariu tranzito tašku Holivudo žvaigždėms ir prodiuseriams, taip pat oro uostas perkrovė 11 tonų krovinių per metus. 1956-aisiais oro uostas perskraidino jau 1mln. keliautojų ir tuomet laimėjo geriausio pasaulio oro uosto apdovanojimą. Pakilimo takai buvo dar prailginti ir aprūpinti techniškai pažangiausia įranga.
Iki 1960-ųjų gegužės dešimtos, kuomet naujas oro uosto terminalas (dabartinis "Terminalas 2") buvo pastatytas. Tuomet per dieną pakildavo 28 orlaiviai ir šis skaičius sparčiai augo. Staiga didelis naujo oro uosto terminalas tapo per mažas ir 1969-aisiais kita didelė "praplėtimo" programa buvo paleista. Vietiniai skrydžiai buvo perkelti į naują vietinės reikšmės terminalą (dabar rytinė "Terminalas 1" dalis). Dabarinis tarptautinis terminalas buvo praplėstas nauja pertvara ir atskira atvykstančiųjų sale (pastatas tarp antrojo ir trečiojo terminalo). Taip pat tuo pačiu metu naujas valdymo bokštas ir 3,6km papildomų pakilimo takų buvo pradėti kurti. Kuomet sistemingas oro uosto plėtimas buvo baigtas 1972-aisiais, pakilimų ir nusileidimų kiekis išaugo iki 180 tūkst ir daugiau nei 8 mln keleivių.
Per 70-tuosius, oro transporto eismas tik augo, tačiau oro uostas nebesiplėtė. Naujas didelis oro uostas buvo siūlomas statyti Saltholm saloje (šalia dabartinio tilto tarp Danijos ir Švedijos) buvo siūlomas statyti. Tačiau tai būtų milžiniškos investicijos, taigi dauguma ekspertų siūlė šį sprendimą atmesti ne tik dėl investicijų, tačiau ir dėl to kad šiai salai gali būti padaryta ekologinė žala. Planas turėjo atrodyti taip: saloje įkuriamas oro uostas, o pati sala taptų tilto tarp Danijos iš Švedijos dalimi. Taigi, dešimtmečio pabaigoje projektas buvo nutrauktas, buvo pasirinktas daug pigesnis sprendimas - toliau plėsti "Copenhagen" oro uostą iki 20-22 milijonų keliautojų iki 2000 metų. Taip pat sprendimą palengvino tai, kad naujieji lėktuvai buvo mažiau triukšmingi ir nauda dėl buvimo toliau nuo gyvenamosios erdvės Saltholm erdvėje nebepasirodė reikšminga. Šiame dešimtmetyje oro uostas atidarė trečiąjį ilgajį pakilimo taką ir dvigubą pakilimo sistemą (04L/22R-04R/22L) (lėktuvai gali kilti ir leistis iš abiejų pusių), taip sparčiai praplėsdamas pakilimo/nusileidimo galimybes.
Oro uosto plėtra prasidėjo 1982-aisiais po privalomo planavimo periodo. Pagrindinis ketinimas buvo ne pastatyti didžiausią, o pastatyti patogiausią oro uostą "tranzito" keleiviams t.y. tiems, kurie oro uostu naudojasi ne kaip pradine ar galine stotele, o "persilaipinimo" oro uostu. Buvimas oro uoste turėjo tapti kelionės patirties dalimi. 
Efektyvumas ir tikslumas buvo pagrindiniai reikalavimai, tačiau taip pat didelis dėmesys skiriamas tam, kad keliautojams šis oro uostas taptų "ramybės oaze". Tam buvo naudota nuostabi architektūra, skandinaviškas dizainas taip pat maloni, lengva ir patogi aplinka su daug parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų, kurių tikslas teikti keliautojams vienokio ar kitokio tipo pasitenkinimą. Taip pat tuomet buvo ir pastatytas naujas krovinių terminalas rytinėje oro uosto dalyje.
Svarbūs konstrukciniai projektai buvo baigti 1998-aisiais: buvo padaryta jungtis jungianti vietos naudojimo ir tarptautinio naudojimo terminalus, nauja atvykstančiųjų salė, moderni bagažo infrastruktūra, požeminis geležinkelis du dviem didelėmis požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis kuriose yra 2400 vietų ir erdvus didelis trikampio formos terminalas ("Terminalas 3") su galimybe aptarnauti 17mln keleivių per metus. Pirmasis projekto etapas buvo baigtas 1999-ųjų pavasarį.
2000-ųjų liepos pirmąją Oresund tiltas buvo atidarytas, taip sujungiant Daniją su Švedija greitkeliu ir traukiniu. 2001-aisiais penkių žvaigždučių "Hilton" viešbutis su 382 kambariais atsidarė oro uoste. 2006-aisiais pirmą kartą istorijoje "Copenhagen" oro uostas peržengė 20 mln. keliautojų ribą ir pasiekė 20,9 mln. žmonių skaičių. 2007-ųjų spalį buvo atidaryta metro stotis, jungianti oro uostą su pačia Kopenhaga. Naujas valdymo bokštas buvo atidarytas 2008-aisiais kompanijos "Naviair" kaip dalis pagrindinės ATC (air traffic control - oro eismo kontrolė) sistemos renovacijos dalis. 2010-ųjų metų spalį naujas pigių skrydžių teminalas "CPH Go" buvo atidarytas kompanijos "easyJet". 2013-aisiais oro uostas vėl pasiekė savo rekordą aptarnavęs 24 067 030 keleivius. 2014-aisiais oro uostas paskelbė planus plėstis iki 40mln per metus keleivių galinčiu aptarnauti oro uostu. 2015-aisiais "Emyrates" kompanija pradėjo skraidinti žmones iš Dubajaus su Airbus A380 lėktuvu, kuris turi 615 sėdynes.